Cukrinis diabetas: simptomai, rūšys, gydymas

diabeto simptomai

Cukrinis diabetas. . . Daugelis girdėjo šį žodį ir žino, kad „ši liga kažkaip susijusi su cukrumi". Vieni bijo susirgti, kitiems nerūpi.

Kas yra diabetas?

Cukrinis diabetas yra endokrininių ligų grupė, kuri išsivysto dėl hormono insulino trūkumo, todėl išsivysto hiperglikemija – nuolatinis gliukozės kiekio kraujyje padidėjimas.

Liga pasižymi lėtine eiga ir visų rūšių medžiagų apykaitos sutrikimais: angliavandenių, riebalų, baltymų, mineralų ir vandens-druskos. Yra 2 tipai, kurių kiekvienas reikalauja atskiro požiūrio.

Kaip sužinoti, ar sergu diabetu?

Natūralu, kad tiksliausi diagnostikos metodai yra įvairūs kraujo ir šlapimo tyrimai. Vieną kartą išmatuoti cukraus kiekį neužtenka, todėl kilus įtarimui gydytojas tikrai paskirs pacientui keletą tyrimų.

Kas gali sukelti tokius įtarimus? Pagrindiniai simptomai yra šie:

  • Padidėjęs šlapimo išsiskyrimas, kurį sukelia padidėjęs šlapimo slėgis dėl jame ištirpusios gliukozės (paprastai gliukozės šlapime nėra). Pasireiškia dažnu, gausiu šlapinimu, taip pat ir naktį.
  • Nuolatinį nenumaldomą troškulį sukelia dideli vandens praradimai šlapime ir padidėjęs kraujo osmosinis slėgis.
  • Nuolatinis nepasotinamas alkis. Šį simptomą sukelia medžiagų apykaitos sutrikimas sergant cukriniu diabetu, ty ląstelių nesugebėjimas įsisavinti ir apdoroti gliukozės, kai trūksta insulino (alkis esant gausybei).
  • Svorio mažėjimas (ypač būdingas 1 tipo diabetui) yra dažnas diabeto simptomas, kuris išsivysto nepaisant padidėjusio pacientų apetito.  

Todėl pastebėję šiuos simptomus nedelsdami kreipkitės į gydytoją!

Kokie yra diabeto tipai?

Yra keletas cukrinio diabeto klasifikacijų pagal įvairius kriterijus. Pagrindiniai diabeto tipai yra 1 ir 2 tipai.

1 tipo cukrinis diabetas yra liga, kai kasa negali gaminti insulino, kuris yra atsakingas už cukraus pasisavinimą organizme, vadinamasis nuo insulino priklausomas tipas. Paprastai ji diagnozuojama jaunesniems nei 30 metų žmonėms. Tokie pacientai yra priversti dirbtinai (per nuolatines injekcijas) gauti insulino.

2 tipo cukrinis diabetas sudaro 85–90 % visų suaugusiųjų cukrinio diabeto atvejų ir dažniausiai pasireiškia vyresniems nei 40 metų žmonėms; dažniausiai kartu su nutukimu. Tokiems pacientams, taip pat žmonėms, kurių šeimos narys serga cukriniu diabetu, ypač svarbu kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje.

Situaciją apsunkina tai, kad, skirtingai nei 1 tipo cukrinis diabetas, 2 tipo cukrinis diabetas pasireiškia palaipsniui. Gali sirgti ilgai ir to net nesuvokti. Neretai žmogus apie savo ligą sužino atsitiktinai, apžiūros metu dėl visai kitos priežasties.

Ar yra rizikos grupė?

Taip, žinoma, kad yra. 1 tipo cukrinis diabetas dažniausiai yra paveldimas. Rizika taip pat didėja esant kasos audinio uždegimui, po traumų ir infekcijų.

Žmonės, kuriems gresia 2 tipo cukrinis diabetas, yra tie, kurių tėvai sirgo nutukimu ir (arba) 2 tipo cukriniu diabetu.

Kaip apskaičiuoti, ar jums gresia cukrinis diabetas? Būtina išmatuoti juosmens ir klubų apimtį, pirmąjį rodiklį padalinti iš antrojo. Jei gauta vertė yra didesnė nei 0, 95 vyrams ir 0, 85 moterims, jums gresia pavojus.

Kokias komplikacijas sukelia diabetas?

Pagrindinė lėtinių diabeto komplikacijų priežastis yra smulkiųjų kraujagyslių ir periferinės nervų sistemos pažeidimas. Kraujagyslių ir nervų sienelės kenčia nuo cukraus pertekliaus kraujyje; prasiskverbdama į juos, gliukozė virsta medžiagomis, kurios yra toksiškos šiems audiniams. Dėl to atsiranda pakitimų, kurie sutrikdo normalią organo, turinčio daug smulkių indų ir nervų galūnėlių, veiklą. Jei paciento cukraus kiekis kraujyje išlieka priimtinos ribose (6, 7-8, 0 mmol/l), vėlyvųjų diabeto komplikacijų neatsiranda.

Neigiamas diabeto poveikis vieniems organams daro didelį poveikį, kitiems – mažiau, pavyzdžiui:

  • Akys – pažeidžiama tinklainė, diabetas gali sukelti kataraktą (lęšiuko drumstumą) ir aklumą (tinklainės pakitimus).
  • Dantys – visos burnos ertmės ligos vystosi pagreitėjusiu tempu dėl nepakankamo aprūpinimo krauju. Dažnai pasitaiko atvejų, kai diabetas nustatomas odontologo kabinete, į kurį pacientas ateina su skundais dėl patinusių dantenų, slenkančių dantų.
  • Širdis – pažeista diabeto; pakinta širdies raumuo, dėl didelio cholesterolio kiekio pakitusios kraujagyslės sukelia koronarinę ligą.
  • Kepenys – kai cukrinis diabetas blogai kompensuojamas, sutrinka normali jų veikla, padidėja kepenys.
  • Inkstai yra tiesiogiai veikiami diabeto, todėl atsiranda diabetinė nefropatija.
  • Reprodukcinė sistema. Vyrams diabetas sukelia impotenciją, galimi persileidimai, priešlaikinis gimdymas ir intrauterinė vaisiaus mirtis.
  • Diabetu sergančioms moterims nėštumo ir gimdymo procesas yra labai sudėtingas. Nėščiosioms, sergančioms cukriniu diabetu, privaloma dviejų specialistų – endokrinologo ir akušerio – priežiūra.
  • Kojos ir pėdos – serga cukriniu diabetu dėl kraujagyslių ir nervų pažeidimo. Galimi rezultatai – trofinės opos, gangrena, galūnių netekimas. Be to, pėdos ir nagai yra jautrūs grybelinėms ligoms.
  • Sąnariai yra labiau jautrūs tokiems procesams kaip druskų nusėdimas nei sveiko žmogaus; be to, galimi diabetiniai sąnarių pakitimai.
  • Kraujotakos sistemą tiesiogiai veikia cukrinis diabetas, kuris savo ruožtu pradeda visas minėtas ligas. Sergančiųjų diabetu kraujospūdis paprastai būna aukštas. Atkreipkite dėmesį, kad papildomas veiksnys, skatinantis pažeisti kraujagysles sergant diabetu, yra rūkymas.

Todėl svarbu suprasti, kad tik suvaldžius diabetą ir sėkmingai jį kompensavus galima gyventi visavertį gyvenimą. Mūsų šalyje, kaip ir visame pasaulyje, daugelis žmonių ne tik serga cukriniu diabetu, bet ir pasiekia puikių pasisekimų: užkariauja kalnų viršūnes, vadovauja didelėms organizacijoms.

Ir nereikia nusiminti, jei išgirsi tokią diagnozę, viskas tavo rankose!

Ar galime išgydyti diabetą?

Deja, mokslininkai dar neišrado priemonės, galinčios visiškai išgydyti diabetu sergantį pacientą. Šiuo metu jo gydymas daugeliu atvejų yra simptominis ir skirtas pašalinti simptomus, nepašalinant ligos priežasties.

Pacientų švietimas vaidina labai svarbų vaidmenį kompensuojant diabetą. Pacientas turi suprasti, kas yra cukrinis diabetas, kodėl jis pavojingas, ką daryti staigiai pasikeitus cukraus kiekiui kraujyje, kaip jų išvengti, gebėti savarankiškai kontroliuoti gliukozės kiekį kraujyje ir aiškiai suvokti tinkamą mitybą.

Ar reikia gydyti diabetą?

Neabejotinai! Svarbu suprasti, kad ši liga savaime nepraeis. Svarbiausias tikslas gydant diabetą – nuolat stebėti cukraus kiekį kraujyje ir palaikyti jį gydytojo rekomenduojamo lygio.

Jei cukriniu diabetu sergantis žmogus į šią problemą žiūrės atsakingai, jo sveikata bus tokia pati kaip sveiko žmogaus. Be to, būsimos prognozės komplikacijų, trukmės ir gyvenimo kokybės atžvilgiu bus palankios.

Ar sunku kontroliuoti gliukozės kiekį kraujyje?

Šiuolaikiniame pasaulyje tai nebėra problema. Jei anksčiau cukraus kiekį kraujyje buvo galima matuoti tik laboratorijoje, tai dabar tai padaryti labai paprasta namuose. Gliukozei matuoti yra didelio tikslumo gliukometrai. Jie yra kompaktiški, labai paprasti naudoti ir sukurti specialiai gliukozės kiekiui savarankiškai matuoti. Jei reikia, cukraus kiekį galite sužinoti namuose, darbe, keliaujant ir pan.

Visas procesas trunka pažodžiui kelias sekundes ir reikalauja tik vieno kraujo lašo. Bandymo juostelė įtraukia lašą ir rezultatas pasirodo ekrane.

Diabeto prevencija

Turite atsiminti, kad geriausias būdas apsisaugoti yra nuolatinė prevencija, kurią galite atlikti patys:  

  • Aktyvus gyvenimo būdas ir svorio kontrolė. Cukrinis diabetas yra tiesiogiai susijęs su nutukimu. Fizinis aktyvumas padeda sumažinti cukraus kiekį kraujyje ir sumažinti insulino poreikį.
  • Tinkama mityba. Valgyti maistą, kuriame gausu maistinių skaidulų, kurie normalizuoja žarnyno veiklą ir mažina cholesterolio kiekį. Šie produktai apima visus vaisius ir daržoves, ankštinius augalus, pieno produktus, riešutus ir kt.  
  • Atsisakymas per daug vartoti miltinių gaminių, saldumynų, makaronų ir kepinių. Valgykite duoną, pagamintą tik iš nesmulkintų grūdų.
  • Venkite streso ir nerūkykite. Viena iš diabeto priežasčių yra stresas ir nerimas. Stresas ir rūkymas mažina organizmo atsparumą diabetui.
  • Jei esate vyresnis nei 40 metų, reguliariai stebėkite gliukozės kiekį kraujyje. Cukraus testą taip pat būtina atlikti tiems, kurie linkę į nutukimą ir gyvena sėslų gyvenimo būdą.